Azijacentrizmas 26

Paveikslas iš serijos  „Azijacentrizmas

Azijacentrizmo pristatymas

Pastaraisiais dešimtmečiais globaliosios filosofijos diskurse vis stipriau reiškiasi vadinamasis Azijacentrizmas – mąstymo paradigma, siekianti įveikti Vakarų eurocentrizmo dominavimą ir pasiūlyti alternatyvų, Azijos civilizacijų paveldu grįstą pasaulio aiškinimą. Jei eurocentrizmas, kaip rašė Samir Amin, yra „tam tikra modernybės ideologija, kurią Vakarai universalizavo savo hegemonijos sąlygomis“ (Amin, Eurocentrism, 1989, p. 9), tai Azijacentrizmas siūlo dekolonizuoti ne tik ekonomiką ar politiką, bet ir pačią sąmonę.

Azijacentrizmo pagrindas – nuostata, kad Azijos civilizacijos turi savarankišką epistemologinę vertę, kurią Vakarų mąstymas ilgą laiką ignoravo arba subordinavo. Konfucianizmo, daoizmo, budizmo ar induizmo tradicijos pateikia ne tik religinius ar etinius principus, bet ir savitus ontologinius bei gnoseologinius modelius.

Kaip teigia Tu Weiming, vienas iš žymiausių šiuolaikinių konfucianizmo interpretatorių, „Azija gali būti ne tik ekonominė, bet ir dvasinė alternatyva globalizacijos amžiuje“ (Confucianism and Human Rights, 1998, p. 22). Azijacentrizmas tokiu būdu reinterpretuoja globalų pasaulio žemėlapį: Azija nėra periferija, bet centras, gebantis kurti universalias prasmes.