Darbai muziejuose

Provokuoti, diskutuoti, įtraukti, kelti klausimus, stebinti, kurti dialogą su žiūrovu - toks tikslas mano darbų kurie patenka į muziejus. Keliu klausimus apie šiuolaikinio meno vertę ir funkciją muziejų kontekste.

Vaizdas nesvarbu, svarbu kokia kaina

Paroda vyko 2025 sausio 9 - vasario 9 d. Biržų krašto muziejuje SĖLA, bei 2024 rugsėjo 26 - spalio 31 d. Telšių kultūros centre.

Paroda apie pasikeitusias tendencijas šiuolaikinio meno rinkoje. Šiuo metu susiformavo tokia situacija, kad vizualinių vaizdų yra per daug. Dirbtinis intelektas sukuria vaizdų perprodukciją, perteklinę pasiūlą meno rinkoje, kur vaizdas, meninė estetika tampa nebesvarbūs, svarbiausiu objektu tampa kūrinio kaina. Todėl postkonceptualaus menas veržiasi į pirmąsias pozicijas. Tai menas, kuris ne tik dekonstruoja tai, kokią įtaką meno pasauliui padarė postmodernizmas, bet ir atskleidžia pagrindines šiuolaikinio meno savybes. Pirma savybė – VAIZDO NESVARBUMAS. Čia net nekalbame apie meno kūrinį ar jis gražus ar negražus, svarbiausia KIEK TAS MENAS KAINUOJA? ARBA KIEK JISAI PRITRAUKIA PROJEKTINIŲ LĖŠŲ? Postkonceptualus menas tai iškelia į išorę ir jo pagrindiniu meno objektu tampa ne turinys, o paveikslo matmenys, iš kokios medžiagos tai padaryta, autorinės teisės ir kt… Meno kūrinio kaina visiškai neturi jokio ryšio su tuo koks tas paveikslas yra. Viskas priklauso nuo aplinkybių, nuo vietos kur tas meno objektas yra demonstruojamas, nuo kuratoriaus, kuris kuruoja parodą ir kitų veiksnių.

Naujasis eurocentrizmas ir /ar lietuviškas tautiškumas

Parodos atidarymas vyko Kelmės krašto muziejuje 2025 gegužės 17 d.

Kūriniai nagrinėjo santykį tarp globalių kultūrinių centrų ir lietuviško identiteto paieškų. Provokavo žiūrovą apmąstyti, kiek mūsų kasdienės vertybės, simboliai ir estetiniai pasirinkimai yra formuojami europietiškos kultūros dominavimo, o kiek – autentiško tautiškumo.

Ekspozicija buvo ne tik vizuali, bet ir idėjinė – ji kvietė diskutuoti, interpretuoti, reflektuoti bei kelti klausimus apie šiuolaikinės kultūros kryptis ir mūsų vietą joje.

Eurocentrizmas ir/arba Lietuviškas tautiškumas

Rugpjūčio 15 d. Zarasų krašto muziejuje, D. Bukonto g. 1 Įvyko Tomo Lagūnavičiaus paroda " Eurocentrizmas ir/arba Lietuviškas Tautiškumas" Šios parodos metu būtų galima aktyviai bendrauti su publika, kviečiant ją dalyvauti performanse. Kurį sudarytų šie etapai: 1. Lankytojams pateikiamos instrukcijos, ką daryti performanso metu. „Jei norite, galite pasitikrinti, kiek sutinkate su eurocentrizmu ir (arba) lietuviškomis vertybėmis bei požiūriais." Reikia prieiti prie paveikslėlio, perskaityti tekstą ir pajusti, ar šis sakinys tinka, ar ne, ar sutinkate su juo, ar ne? Jeigu nesutinkdavo, pereidavo prie kito paveikslėlio. Užduotis – suskaičiuoti tik tuos sakinius, su kuriais sutinkadavo. Atskirai – eurocentrizmo sakinius ir atskirai – lietuviško tautiškumo kilmės sakinius. Kiekvienas žmogus yra originalus, išskirtinis ir unikalus. Todėl kiekvienas iš dalyvių surinkdavo skirtingą skaičių sakinių, su kuriais sutinkdavo, nebuvo teisingų ar neteisingų atsakymų. Kiekvienas dalyvis yra unikalus ir išskirtinis. 2. Suskaičiavę sakinius buvo įteikiamas sertifikatas, patvirtinantis, kad "esate originalus, išskirtinis, unikalus, kultūrinis, socialinis meno kūrinys, pavyzdžiui, turintis eurocentrizmą – 9 balai iš ..., ir lietuviško tautiškumo.“ – 8 iš ..." Performanse per 12 valandų dalyvavo 57 dalyviai. Parodos lankytojų atsiliepimai buvo labai teigiami, nes tai buvo kažkas visiškai naujo, ko jie anksčiau nebuvo matę ar dalyvavę. Kaip vienas išsireiškė: „tai buvo įdomus patirimas“. Pagrindinė šio performanso filosofinė koncepcija yra ta, kad žmogus yra postmatricinis. Jis turi daug savo „aš“ . Pavyzdžiui, vienas yra eurocentriškas, kitas – lietuvis, o dar kitas – kažkas kita. Todėl pagrindinis šio performanso tikslas – kad žmogus galėtų atidžiai pažvelgti į save ir atrasti įvairias savo asmenybės puses, susijusias su politinės filosofijos klausimu, kiek jame yra eurocentrizmo ir kiek lietuviško tautiškumo.